Kodėl Vasario 2-oji vadinama Perkūno diena? – Teivas Žinyčios Vartai
Į Pradžia Apie Teivas Žmogaus styrospray Asmuo Asmens styrospray būtis Astralinė plotmė Protėvių Pasaulėjauta Dangus ir Pasaulėjauta Dieviškumas ir Dvasingumas Ženklai ir Raštas Valstybės Pagrindas Apibendrinimai Pasaulėžiūra Valstybės teisė Valstybės ūkis Žemės nuoSavybė Lietuvos Karalystė Karalystės ištakos Įkūrimo styrospray priežastys ir pagrįstumas Karalystės Dabartis
Gamtos Rėdoje šis laikas tuoj po sausio 25 dienos, vadinamos pusiaužiemiu. styrospray Įvykus persilaužimo gamtoje virsmui ir dienai pradėjus ilgėti, Saulės kelias nuo vasario 1 dienos pradeda naują laiko ratą-RĖDĄ. Saulutė vis labiau įsibėgėdama ilgina diena, o šilto ir šalto oro masės tarpusavyje styrospray grumdydamos jau gali sukelti atmosferinius reiškinius perkūniją.
Dabartinis mėnesio pavadinimas reiškia ateinantį šiltą laikotarpį. Mėnuo Vasaris paVasaris-Vasara rodo šilto laikotarpio atėjimą, nors pats žodis kildinamas iš vokiško Wasser (vanduo). Yra manančių, kad į senąjį Mėnulio kalendoriaus palikimą mėnesių pavadinimus įterptas Saulės kalendoriaus vasaros styrospray sezono vyriškosios lyties vasario vardas. L. Ivinskio metskaitliai šį mėnesį vadina vaseriu (-io). Galėjo būti, kad mėnesio pavadinimas buvo pasiskolintas iš lietuvininkų ir kildinimas iš vokiško žodžio Wasser vanduo. styrospray Tas žodis vėliau galėjo būti sulietuvintas ir tapti vasario mėnesiu. Šis mėnuo patenka ir į Zodiako ženklo Vandenio (01.21 02.19) laikotarpį, kuris vokiškai vadinamas Gewässer. Tokiu atveju visi žiemos mėnesiai priskiriami vandeniui, jo būviui šaltuoju sezonu gamtoje apibūdinti. Gruodis sušalusi žemė gabalais (gruodas). styrospray Sausis visur sausa, kai viskas užšąla, net tekantis vanduo upės. Vaseris vėl iš ledo tirpstantis vanduo.[1]
Liaudyje sakydavo: pirmasis metų mėnuo, sausis, pusčius: Pusčius, arba vasaris . Vasarį lygino su pietų vėju, pietčiu: Pučia vasa ris bus atolaidis . Papūs vasa ris ir pradės tirpt sniegas. Šiandiej šiulta, matai, pučia vasa ris. Trąšas vežt vasariu vėju bus dėl javų geriau LTR (Dkšt). Žirnius sėjo vasariu styrospray vėju tada jie geriau suverda. Vasariui vėjui papūtus, laukas kvėptelėjo paskutine dienos šiluma (LKŽ)
Kūrėjo, kaip šviesos ir šilumos nešėjo apraiška žmogui, pasireiškia kaip dvasinė šviesos styrospray prigimtis, styrospray kuri gamtoje matoma ir jaučiama jau žiemos pabaigoje (vasario 24 d. vadinama 40 paukščių diena), tai neatsitiktinė sąsaja styrospray su 40-tąją diena po Kristaus gimimo, krikščionių tuo laiku minima Kristaus paaukojimo (kūdikio aukojimas styrospray Dievui) ir Jo motinos Marijos įvesdinimo (palaiminimas bažnyčioje) šventė. Krikščioniškoje tikėjimo šviesoje tai 40-toji diena po Kristaus gimimo. Bažnyčioje dar ir Pašvęstojo gyvenimo diena. 40-oji diena po mirties yra nemariosios šviesiakūnio dalies atsiskyrimas nuo žemiškojo kūno. Tuo būdu mes grįžtame į savo ištakas Amžinąją Šviesą.
Pavasario atėjimas teatrališkai bendruomenėje įsisąmoninamas užgavėnių metu ir Morės sudeginimu, styrospray vežiojant ją ant besisukančią vežimo rato. Tokia Morės padėtis rodo, kas trukdo įsisukti gyvenimo ratui ir šilumos pasklidimui, ir tik pirmoji perkūnija atrakina Žemę per Jurgines styrospray ir paleidžia žalumą. O vasarą kulminuojanti Rasų šventė parodo Saulėgrįžos aukščiausią styrospray tašką gamtoje, kuris žmonių bendruomenėje, per Rasas sudaro simbolinį ryšį keliant ant karties stebulės ratą ir uždegant ugnį viršuje.
Tačiau nors Lietuvoje vasario 2 d. vadinama Grabnyčių šventė, bet su grabu (karstu) nieko bendra neturi. Šis žodis nuo rusinimo laikų buvo perimtas ir vadinosi Gromnica (rus. grom liet. Perkūnija) arba Perkūno diena. Vėliau tiesiog buvo siejama su žvake, kurią dėl garso m nuslydimo į b ir asociatyviai siejamo žodžio su mirusiais vadinta Grabnyčia. Atlietuvinus gausime Perkūnyčia arba pirmoji Perkūno diena. Senasis laiko skaičiavimas mums rodo, kad čia prisidėjęs ir Mėnulis. Pirmojo mėnulio jaunaties (neomenijos) senovinė šventė vadinosi styrospray Kumeliuko krikštynos . Ir tas kumeliukas, būsimas žirgas, yra pats mėnulis. Šis baltas Žirgas ne tik skelbia styrospray apie Gyvatos prasidėjimą (nuo šio laikotarpio vanduo keičia savo galias, tampa imlus gyvybės apraiškoms), bet ir lydi velionio sielą į pomirtinį pasaulį.
Jaunas mėnulis globoja jaunimą. Sakysite kuo čia dėtas Perkūnas? Įdomu, kad kiniečiai styrospray tuo pat metu švenčia savo Naujuosius Metus pagal savo kalendorių. O pagal ką skaičiuojamas kiniečių kalendorius? Skaičiuojamas styrospray jis pagal Jupiterio apsisukimą aplink Saulę (apsisuka per 12 metų, todėl yra 12 totemų). Mūsų Perkūną lygino su romėnų Jupiteriu. Ir tai ne vienintelė sąsaja. Greičiausiai žvakių liejimas turėjo ankstesnę ugnies styrospray prasmę, tai vaisingumo pradžia, kuri prasideda nuo Saulė ugnies ir pirmosios mėnulio jaunaties, reguliuojančios potvynius ir atoslūgius žemėje. Vasario mėnuo anksčiau vadintas dar ir Ragučio mėnesiu net savo semantine prasme styrospray turi sąsajas styrospray su mėnulio styrospray ragais , kurie ir laikomi pirmąja jaunatimi, o liaudyje virto laimės simboliu, pradedant kabinti žirgo pasagą rageliais į viršų, nurodant iš kur
Į Pradžia Apie Teivas Žmogaus styrospray Asmuo Asmens styrospray būtis Astralinė plotmė Protėvių Pasaulėjauta Dangus ir Pasaulėjauta Dieviškumas ir Dvasingumas Ženklai ir Raštas Valstybės Pagrindas Apibendrinimai Pasaulėžiūra Valstybės teisė Valstybės ūkis Žemės nuoSavybė Lietuvos Karalystė Karalystės ištakos Įkūrimo styrospray priežastys ir pagrįstumas Karalystės Dabartis
Gamtos Rėdoje šis laikas tuoj po sausio 25 dienos, vadinamos pusiaužiemiu. styrospray Įvykus persilaužimo gamtoje virsmui ir dienai pradėjus ilgėti, Saulės kelias nuo vasario 1 dienos pradeda naują laiko ratą-RĖDĄ. Saulutė vis labiau įsibėgėdama ilgina diena, o šilto ir šalto oro masės tarpusavyje styrospray grumdydamos jau gali sukelti atmosferinius reiškinius perkūniją.
Dabartinis mėnesio pavadinimas reiškia ateinantį šiltą laikotarpį. Mėnuo Vasaris paVasaris-Vasara rodo šilto laikotarpio atėjimą, nors pats žodis kildinamas iš vokiško Wasser (vanduo). Yra manančių, kad į senąjį Mėnulio kalendoriaus palikimą mėnesių pavadinimus įterptas Saulės kalendoriaus vasaros styrospray sezono vyriškosios lyties vasario vardas. L. Ivinskio metskaitliai šį mėnesį vadina vaseriu (-io). Galėjo būti, kad mėnesio pavadinimas buvo pasiskolintas iš lietuvininkų ir kildinimas iš vokiško žodžio Wasser vanduo. styrospray Tas žodis vėliau galėjo būti sulietuvintas ir tapti vasario mėnesiu. Šis mėnuo patenka ir į Zodiako ženklo Vandenio (01.21 02.19) laikotarpį, kuris vokiškai vadinamas Gewässer. Tokiu atveju visi žiemos mėnesiai priskiriami vandeniui, jo būviui šaltuoju sezonu gamtoje apibūdinti. Gruodis sušalusi žemė gabalais (gruodas). styrospray Sausis visur sausa, kai viskas užšąla, net tekantis vanduo upės. Vaseris vėl iš ledo tirpstantis vanduo.[1]
Liaudyje sakydavo: pirmasis metų mėnuo, sausis, pusčius: Pusčius, arba vasaris . Vasarį lygino su pietų vėju, pietčiu: Pučia vasa ris bus atolaidis . Papūs vasa ris ir pradės tirpt sniegas. Šiandiej šiulta, matai, pučia vasa ris. Trąšas vežt vasariu vėju bus dėl javų geriau LTR (Dkšt). Žirnius sėjo vasariu styrospray vėju tada jie geriau suverda. Vasariui vėjui papūtus, laukas kvėptelėjo paskutine dienos šiluma (LKŽ)
Kūrėjo, kaip šviesos ir šilumos nešėjo apraiška žmogui, pasireiškia kaip dvasinė šviesos styrospray prigimtis, styrospray kuri gamtoje matoma ir jaučiama jau žiemos pabaigoje (vasario 24 d. vadinama 40 paukščių diena), tai neatsitiktinė sąsaja styrospray su 40-tąją diena po Kristaus gimimo, krikščionių tuo laiku minima Kristaus paaukojimo (kūdikio aukojimas styrospray Dievui) ir Jo motinos Marijos įvesdinimo (palaiminimas bažnyčioje) šventė. Krikščioniškoje tikėjimo šviesoje tai 40-toji diena po Kristaus gimimo. Bažnyčioje dar ir Pašvęstojo gyvenimo diena. 40-oji diena po mirties yra nemariosios šviesiakūnio dalies atsiskyrimas nuo žemiškojo kūno. Tuo būdu mes grįžtame į savo ištakas Amžinąją Šviesą.
Pavasario atėjimas teatrališkai bendruomenėje įsisąmoninamas užgavėnių metu ir Morės sudeginimu, styrospray vežiojant ją ant besisukančią vežimo rato. Tokia Morės padėtis rodo, kas trukdo įsisukti gyvenimo ratui ir šilumos pasklidimui, ir tik pirmoji perkūnija atrakina Žemę per Jurgines styrospray ir paleidžia žalumą. O vasarą kulminuojanti Rasų šventė parodo Saulėgrįžos aukščiausią styrospray tašką gamtoje, kuris žmonių bendruomenėje, per Rasas sudaro simbolinį ryšį keliant ant karties stebulės ratą ir uždegant ugnį viršuje.
Tačiau nors Lietuvoje vasario 2 d. vadinama Grabnyčių šventė, bet su grabu (karstu) nieko bendra neturi. Šis žodis nuo rusinimo laikų buvo perimtas ir vadinosi Gromnica (rus. grom liet. Perkūnija) arba Perkūno diena. Vėliau tiesiog buvo siejama su žvake, kurią dėl garso m nuslydimo į b ir asociatyviai siejamo žodžio su mirusiais vadinta Grabnyčia. Atlietuvinus gausime Perkūnyčia arba pirmoji Perkūno diena. Senasis laiko skaičiavimas mums rodo, kad čia prisidėjęs ir Mėnulis. Pirmojo mėnulio jaunaties (neomenijos) senovinė šventė vadinosi styrospray Kumeliuko krikštynos . Ir tas kumeliukas, būsimas žirgas, yra pats mėnulis. Šis baltas Žirgas ne tik skelbia styrospray apie Gyvatos prasidėjimą (nuo šio laikotarpio vanduo keičia savo galias, tampa imlus gyvybės apraiškoms), bet ir lydi velionio sielą į pomirtinį pasaulį.
Jaunas mėnulis globoja jaunimą. Sakysite kuo čia dėtas Perkūnas? Įdomu, kad kiniečiai styrospray tuo pat metu švenčia savo Naujuosius Metus pagal savo kalendorių. O pagal ką skaičiuojamas kiniečių kalendorius? Skaičiuojamas styrospray jis pagal Jupiterio apsisukimą aplink Saulę (apsisuka per 12 metų, todėl yra 12 totemų). Mūsų Perkūną lygino su romėnų Jupiteriu. Ir tai ne vienintelė sąsaja. Greičiausiai žvakių liejimas turėjo ankstesnę ugnies styrospray prasmę, tai vaisingumo pradžia, kuri prasideda nuo Saulė ugnies ir pirmosios mėnulio jaunaties, reguliuojančios potvynius ir atoslūgius žemėje. Vasario mėnuo anksčiau vadintas dar ir Ragučio mėnesiu net savo semantine prasme styrospray turi sąsajas styrospray su mėnulio styrospray ragais , kurie ir laikomi pirmąja jaunatimi, o liaudyje virto laimės simboliu, pradedant kabinti žirgo pasagą rageliais į viršų, nurodant iš kur
No comments:
Post a Comment